Ablutofobija: kas yra ši baimė, priežastys, komplikacijos, diagnostika, gydymas

Kas yra ablutofobija?

Ablutofobija (ablutofobija), arba baimė maudytis, yra gana reta, bet rimta fobija, kuri dažniau pasitaiko moterims ir vaikams.

Ablutofobija, kaip ir visos fobijos, yra nerimo sutrikimas. Kliniškai tai reiškia specifines fobijas, ty pernelyg didelę ar nepagrįstą objekto ar situacijos baimę. Fobija gali pasireikšti įvairiai – nuo ​​baimės praustis po dušu iki visiškos baimės nusiprausti.

Kai kas bijo prausimosi proceso, tačiau veido trynimas drėgnu rankšluosčiu jiems nesukelia diskomforto. Baimė nusiplauti (rankų plovimas) yra laikoma ablutofobijos rūšimi. Baimė gali apvirsti, kai reikia nusiprausti. Kai kurie žmonės, turintys šį sutrikimą, duše prausiasi visiškai ramiai, tačiau maudytis vonioje sukelia paniką.

Atsiradimo priežastys

Paprastai pirmoji maudymosi baimė pasireiškia vaikystėje, kai vaikas bijo plaukti dėl per aukšta arba žema vandens temperatūra, tikimybė, kad vanduo pateks į ausis, skauda akis nuo muilo ir ir tt

Kaip ir kitos fobijos, skalbimo baimė gali būti praeities streso pasekmė. Kai žmogus nusiplauna veidą su muilu, jis užsimerkia. Jeigu tuo momentu jį kažkas labai gąsdina, kyla pavojus susirgti fobija. Baimė paleisti skalbimo mašiną skalbimo metu taip pat gali būti siejama su bauginančia praeities akimirka. Dažniau su tuo susiduria moterys, kurios iš prigimties yra labiau įspūdingos nei vyrai. Pavyzdžiui, automobilio gedimas plovimo metu, kaimynų užliejimas dėl vandens nutekėjimo ar nedidelis elektros smūgis nuo sugedusios įrangos gali sukelti baimę.

Kita šio sutrikimo priežastis – filmų poveikis žmogaus psichikai.

• Kai kurie siaubo filmų gerbėjai teigia, kad pažiūrėję Alfredo Hitchcocko filmą „Psycho“ jaučia dušo baimę.

Ypač jautrūs žmonės gali patirti baimę maudytis pažiūrėję atitinkamus siaubo filmus, kurių pagrindiniai veikėjai užpuolami vonioje.

Simptomai

Baimė nusiplauti veidą, nusiplauti rankas arba bijoti prieš dušą turi tokius pačius simptomus kaip ir dauguma kitų fobijų. Tiesą sakant, fobija yra neracionali baimė, kuri pasireiškia tais pačiais simptomais, nepriklausomai nuo baimės objekto.

Tipiški psichikos simptomai:

• staigi panika;
• didėjantis nerimas;
• nesugebėjimas nukreipti dėmesio nuo baimės temos;
• sąmonės sumišimas;
• nekontroliuojamas elgesys.

Tokie simptomai atsiranda priartėjus prie kriauklės ar vonios arba pamačius tekantį vandenį. Sunkiais atvejais simptomai gali pasireikšti vien galvojant apie prausimąsi duše.

Somatiniai (kūno) fobijos požymiai:

• padidėjęs kraujospūdis;
• galvos svaigimas;
• prakaitavimas;
• šaltkrėtis;
• drebulys;
• padidėjęs širdies susitraukimų dažnis;
• traukuliai.

Vaikams fobija gali pasireikšti staigiu isterišku verksmu. Pasitaiko atvejų, kai vaikai susimušdavo priepuolius pamatę vonią ar kriauklę.

Ablutofobijos komplikacijos

Švara ir higiena yra vieni svarbiausių šiuolaikinio pasaulio prioritetų, o kasdieninio dušo vengimas lems tai, kad atrodysite netvarkingai ir nemaloniai kvepėsite, kas paprastai visuomenėje laikoma nepriimtina.

Jei nesiplaunate reguliariai, tai gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip:

1. Problemos darbe ar mokykloje ir asmeniniuose santykiuose
2. Izoliacija, kuri gali sukelti socialinį nerimą ar net agorafobija
3. Didesnė kūno vaizdo sutrikimų rizika

Be to, asmeninė higiena yra pirmasis žingsnis siekiant užkirsti kelią ligoms. Nešvarumų ir bakterijų palikimas ant odos ir plaukų ilgą laiką gali padidinti tiek įprastų, tiek retų ligų riziką. Tai ypač aktualu, jei jūsų fobija verčia vengti plauti rankas po naudojimosi vonios kambaryje arba ruošiant maistą.

Diagnostika

Psichoterapeutas ar psichologas gali diagnozuoti pažeidimą ir padėti su juo susidoroti. Norėdami nustatyti pažeidimą, gydytojas turi užduoti tik keletą klausimų.

Nepaisant tariamo tokios fobijos saugumo, ją reikia gydyti, nes skalbimo baimė gali rimtai pabloginti žmogaus gyvenimą. Fobijų turintys žmonės sąmoningai vengia kontakto su baimės objektu. Jei toks objektas yra vonia, žmogus nepaisys asmeninės higienos. Geriausiu atveju pacientas veidui nusipraus drėgnomis servetėlėmis ar vandenyje suvilgytu rankšluosčiu, blogiausiu – apskritai nustos stebėti savo kūno grynumą. Tai sukelia rimtų problemų jo asmeniniame gyvenime. Sunkiais atvejais ablutofobija gali sukelti netinkamą socialinį prisitaikymą ir sukelti kitų psichikos sutrikimų.

Profesionali pagalba fobijai gydyti

Fobinio sutrikimo lengviau atsikratyti padedant specialistui. Šiuo tikslu naudojama medicininė ir elgesio korekcija. Vaistai skiriami retai ir tik tuo atveju, jei pacientas negali savęs kontroliuoti. Tablečių užduotis – sumažinti nervinę įtampą ir numalšinti nerimą. Šiuo tikslu skiriami trankviliantai ir antipsichoziniai vaistai.

Vaistams gydant fobijas skiriamas antraeilis vaidmuo. Jie yra nesaugūs, gali sukelti priklausomybę ir paprastai negydo fobijos, o tik sumažina psichosomatines neracionalios baimės apraiškas.

Vaistus turėtų skirti tik gydytojas. Be to, tokių vaistų negalima įsigyti be recepto.

Pagrindinė kovos su fobija dalis vyksta psichoterapeuto kabinete. Ablutofobija beveik niekada negydoma grupine terapija, pacientui reikia individualių seansų.

Pirmiausia gydytojas padeda išsiaiškinti fobijos priežastis. Paprastai ablutofobija yra įsišaknijusi gilioje vaikystėje. Pacientui svarbu išanalizuoti situaciją, kuri tapo postūmiu atsirasti patologinei baimei, kartu su gydytoju išsiaiškinti šį epizodą ir įveikti savo baimę.

Po to seka arba kognityvinė elgesio terapija, arba „artumo baimės objektui“ terapija. Pirmuoju atveju gydytojo darbas nukreiptas į paciento reakciją į vandenį, vonios kambarį, praustuvą ir kitus baimę sukeliančius objektus. Iš tikrųjų gydytojas seanso metu pacientą moko kontaktuoti su vandeniu ir jo nebijoti.

Priartėjimas prie baimės objekto yra veiksmingiausias būdas susidoroti su fobija. Tai slypi tame, kad žmogus palaipsniui mokomas bendrauti su vandeniu. Pirmiausia pacientui nuotraukoje ar vaizdo įraše parodoma, kaip prausiasi kiti žmonės. Tada po kelių seansų žmogus plovimo procesą turėtų pamatyti gyvai. Po dar kelių seansų pacientas jau gali pats nusiplauti rankas. Darbas su specialistu tęsiamas tol, kol fobija visiškai įveikiama.

Tokio metodo efektyvumas yra daugiau nei 90 proc.. Gydymo trukmė ir seansų skaičius priklauso nuo fobinio sutrikimo sunkumo. Psichoterapijos seansų kaina priklauso nuo klinikos, gydytojo kvalifikacijos ir gyvenamojo regiono.

Kaip pačiam įveikti fobiją?

Su fobija galite susidoroti patys. Visų pirma, žmogus turi įsisąmoninti savo baimę ir suprasti, kodėl su juo reikia kovoti. Kai pastebėsite, kad jūsų fobija tikrai sugadina jūsų gyvenimą, galite pradėti su ja kovoti.

Norėdami tai padaryti, turite pradėti savarankišką suartėjimą su baimės objektu. Tai turėtų būti daroma palaipsniui. Pirmiausia žmogus turėtų priprasti plauti drėgnu rankšluosčiu. Kiekvieną kartą reikėtų vis mažiau spausti rankšluostį, kad likęs vanduo nutekėtų oda. Palaipsniui tai taps įpročiu ir žmogus iš pradžių galės nusiplauti rankas, tada nusiprausti veidą, o tada išsimaudyti.

Sunkiais atvejais rekomenduojama pasitikėti specialistu. Svarbu pažymėti, kad baimės metodas draudžiamas žmonėms, turintiems sunkių simptomų. Tokiais atvejais pirmiausia atliekama vaistų korekcija, o tik tada žmogus susiduria akis į akį su savo baime.